Cinamonas – paslaptingo prieskonio iš Rytų istorija

Cinamonas – šio tūkstančius metų naudojamo prieskonio galima rasti turbūt kiekvienoje virtuvėje – jo ypatingo aromato neįmanoma sumaišyti su niekuo kitu. Vis dėlto ne visada šis prieskonis buvo taip lengvai visiems pasiekiamas – seniau tai buvo tokia prabangos prekė, kad dėl jo vyko karai, jis buvo vertingesnis už auksą, naudojamas balzamuojant mirusiuosius ir religinėse praktikose, o dar iki šiandien kalbama apie afrodiziakines prieskonio savybes. Nors šio prieskonio panaudojimas labai platus – nuo konditerijos, gėrimų gamybos iki parfumerijos, dažniausiai nesusimąstoma, iš kur jis atkeliavo į mūsų virtuves ir kasdienybę – jo istorija tokia pat ypatinga kaip ir aromatas.

Prieskonio kilmė

Maisto tinklaraštyje „Spiceography“ rašoma, kad net 2000 metų pr. Kr. cinamonas buvo vertinga prekė Artimuosiuose Rytuose. Į Europą jį atvežė arabų prekybininkai, kurie stengėsi išlaikyti prieskonio kilmės paslaptį, kad išsaugotų savo monopolį. Jis buvo gabenamas sudėtingai kertamais sausumos keliais, dėl to buvo itin brangus. Labai greitai šis prieskonis tapo prabangos ir aukšto statuso ženklu.

Vėliau, dėl itin išaugusios paklausos, Europos keliautojai ėmė ieškoti cinamono šaltinio. Jis buvo rastas Ceilone, Šri Lankoje, o prieskonio paslaptis išaiškinta. Portugalų tyrinėtojai užkariavo Šri Lankos salą ir turėjo prieskonio monopolį nuo 1518 iki 1638 metų, kai jį perėmė olandai. 1784 metais į Ceiloną įsiveržė britai, tačiau ilgainiui prabangus prieskonis prarado savo aukštą kainą ir paklausą, nes buvo imtas auginti ir kitose pasaulio vietose.

Kaip išgaunamas prieskonis?

Milteliai, kuriuos galima nusipirkti prekybos centruose, nukeliauja ilgą kelią, kol įgauna mums įprastą pavidalą. Šis prieskonis atsiranda iš medžio (lot. Cinnamomum). Tai – lauramedinių šeimos augalų rūšis, šiai grupei priklauso keli šimtai medžių, tačiau tik keli iš jų sudaro didžiąją dalį viso pasaulio cinamono. Milteliai išgaunami iš šių medžių žievės. „Food Crumbles“ portalo straipsnyje rašoma, kad medžiai auginami maždaug du metus, kol žievė tampa tinkama nuimti derliui.

Žievė yra nuimama ne nuo viso medžio, o tik nuo jo ūglių, kad vėliau galėtų išaugti nauji. Viršutinis žievės sluoksnis yra nenaudingas, todėl jis pirmiausia pašalinamas. Visas procesas vykdomas rankomis. Vidinė žievės dalis vėliau virsta cinamono lazdele, tačiau prieš tai ji turi būti išdžiovinta. Milteliai išgaunami lazdeles sumalant, tam naudojami specialūs malūnėliai ir dažnai malama minusinėje temperatūroje, nes karštis gali pakenkti prieskoniui ir sunaikinti kvapiuosius aliejus, esančius žievėje.

Cinamono rūšys

Populiarus prieskonis skirstomas į 4 pagrindines rūšis. Jos viena nuo kitos šiek tiek skiriasi savo gamyba, kilmės šalimi ir eksporto mastais. Plačiau jos aptariamos portalo „All Recipes“ straipsnyje.

Ceilono cinamonas (Cinnamomum verum) – arba kitaip, tikrasis cinamonas. Ši rūšis kilusi iš Šri Lankos ir Pietų Indijos, bet plačiai auginama ir Meksikoje bei Rytų Afrikoje. Dėl savo minkštos tekstūros kartais vadinamas minkštuoju cinamonu. Prieskonis subtilaus ir švelniai saldaus skonio.
Cinnamomum burmannii (Korintje Cinamon) – daugiausiai Šiaurės Amerikoje paplitusi rūšis. Jis sudaro beveik 70 proc. viso Šiaurės Amerikos prieskonio importo. Jo skonis apibūdinamas kaip ne aštrus, universalus ir tinkamas beveik viskam.
Cinnamomum cassia (Saigon Cinamon) – kasija arba kininis cinamonas, kilęs iš Pietryčių Azijos. Jis šiek tiek pigesnis, vienas iš dažniausiai randamų prekybos centrų lentynose, gana saldus. Ši prieskonio rūšis turi vieną minusą – žievėje yra šiek tiek nuodingos medžiagos kumarino, jis gali būti kenksmingas, jei vartojamas dideliais kiekiais.
Karališkasis cinamonas (Cinnamomum loureiroi) – jį rasti parduotuvėse sunkiau, ši prieskonio rūšis brangesnė. Daugiausiai auginamas centriniame Vietname. Jo skonio amplitudė labai plati – ir labai aštrus, ir labai saldus.

Skirtingos prieskonio rūšys yra labiau tinkamos konkretiems patiekalams. Pavyzdžiui, gamindami pikantiškus patiekalus rinkitės Ceilono prieskonį. Dažnai patiekaluose jį net sunku atpažinti, tačiau maistui suteikiamas ypatingas skonis. Karališkasis prieskonis itin tinka kepiniuose, kur cinamonas dominuoja, pavyzdžiui, cinamoninėse bandelėse. Maisto gamyboje rekomenduojama rinktis cinamono miltelius, o puošybai naudoti lazdeles.

Cinamono nauda sveikatai

Šis rytietiškas prieskonis pasižymi ne tik išskirtiniu skonio, bet ir gali būti naudingas sveikatai. Ypač jeigu naudosite tinkamą rūšį. Kaip jau minėta anksčiau, nerekomenduojama rinktis kasijos dėl kenksmingų medžiagų. Jų išvengti galite naudodami, pavyzdžiui, Ceilono prieskonį. Portaluose „Health Line“ ir „BBC Good Food“ aptariama jo nauda sveikatai.

Tinkamas diabetu sergantiems žmonėms – šis prieskonis naudingas cukraus kiekio kraujyje kontrolei, o tai itin svarbu diabetikams, taip pat gali padidinti jautrumą insulinui.
Turi antivirusinių ir antibakterinių savybių – eterinis aliejus, esantis cinamono medžio žievėje, vadinamas cinamono aldehidu. Būtent jis ir suteikia prieskoniui antivirusinių savybių.
Sudėtyje yra antioksidantų – augaliniai junginiai, polifenoliai, esantys cinamone, turi priešuždeginimį poveikį.
Turi prebiotinių savybių – jos skatina gerųjų bakterijų augimą, gerina žarnyno veiklą ir teigiamai veikia žarnyno mikroflorą.
Sudėtyje yra vitaminų – viename valgomame šaukšte prieskonio yra maždaug 4 gramai skaidulų, 8 proc. kalcio, 4 proc. geležies ir 3 proc. vitamino K paros normos.
Mažina kraujospūdį – 2013 metais atlikto tyrimo duomenimis, kuris buvo skirtas ryšio tarp cinamono ir kraujospūdžio analizavimui, nustatyta, kad prieskonio vartojimas yra susijęs su trumpalaikiu kraujospūdžio sumažėjimu.

Cinamonas ir kava

Dažniausiai šį prieskonį įsivaizduojame naudojamą kepiniuose ar pikantiškuose patiekaluose, tačiau jo skonio savybės puikiai atsiskleidžia ir gėrimuose. Itin gera kombinacija – cinamonas ir kava. Jis kavai suteiks subtilaus saldumo. Taip pat šį prieskonį rekomenduojama rinktis kaip nekaloringą cukraus ir medaus alternatyvą. Vienintelis sunkumas, su kuriuo susiduriama naudojant prieskonį kavoje, yra jo ištirpdymas. Į šį ir kitus klausimus atsakoma „The Old Coffee Pot“ tinklaraščio straipsnyje.

Kaip ištirpdyti prieskonius kavoje?

Norėdami ištirpdyti cinamono miltelius kavoje, pirmiausia ištirpinkite jį atskirai šiltame vandenyje arba meduje, o tada supilkite į kavos puodelį. Jei ruošiate kavą su pienu, prieskonį ištirpdykite kaitindami pieną. Kad suteiktumėte kavai ypatingą aromatą, galima prieskonį ir tiesiog užbarstyti ant jau paruoštos kavos. Tai ypač tiks kavai su plakta grietinėle. Karštam gėrimui taip pat galima naudoti ir cinamono lazdelę – įdėjus į kavą visą lazdelę, prieskonis bus jaučiamas tikrai intensyviai.

Cinamono nauda sveikatai

Nors viskas priklauso nuo individualaus skonio, įpratai rekomenduojama į puodelį dėti ¼ arbatinio šaukštelio miltelių ir ne daugiau nei ½ šaukštelio. Didesnis kiekis gali užgožti kavos pupelių skonį. Jei kavos skonis per aštrus, sušvelninti jį galima įdedant šiek tiek rudojo cukraus.

Kokia kava tinkamiausia?

Prieskoniai, taip pat ir cinamonas, ypač tinka su chai latte (juodosios arbatos ir pieno gėrimu). Pasak tinklaraščio „Coffee Desk“, su šiuo prieskoniu geriausia maišyti tamsaus ir vidutinio skrudinimo kavos pupeles.

Įdomūs faktai

Portale „Food Beast“ pateikiami 7 unikalūs faktai apie šį populiarų prieskonį:

Cinamono medis gali užaugti net iki 18 metrų.
Vienas Romėnų imperatorius sudegino labai daug šio prieskonio, nes jautėsi blogai nužudęs savo žmoną – imperatorius Neronas per ginčą su žmona jai spyrė taip stipriai, kad ginčas baigėsi mirtimi. Norėdamas išpirkti kaltę ir parodyti savo liūdesį, jis per laidotuves prie žmonos kapo sudegino tiek cinamono, kiek tik galėjo rasti, nes tuo metu tai buvo prabangos prekė.
Cinamono aliejus gali atbaidyti vabzdžius – jis naikina uodų lervas. Galite įlašinti keletą jo lašų į apsauginį kremą nuo saulės.
Su prieskoniu galima pašviesinti plaukus – sumaišius keletą šaukštų miltelių su medumi arba kondicionieriumi, juo lengviau paveiks saulės šviesa.
Anksčiau prieskonis buvo 15 kartų brangesnis už sidabrą – Senovės Romoje šį prieskonį galėjo nusipirkti tik patys įtakingiausi žmonės. Dėl mažos pasiūlos ir milžiniškos paklausos jis buvo itin brangus.
Jis buvo naudojamas mirusiųjų balzamavimui ir religiniams ritualams – Senovės Egipte jis padėjo išsaugoti mirusiųjų kūnus, o Mozė, pasak Senojo Testamento, pylė jo į šventą aliejų ir naudojo patepimui.
Tai vienas iš seniausių prieskonių pasaulyje – jis minimas jau Biblijoje.

Cinamonas – paslaptingo prieskonio iš Rytų istorija