Kavamedis: ar galima jį užsiauginti namie?

Kava, anksčiau buvusi prabangos preke, šiandien yra laisvai prieinama kiekvienam žmogui. Kavos kultūra išgyvena tikrą pakilimą – atsiranda vis daugiau vietų, kur galima atsigerti aukščiausios rūšies gurmaniškos kavos ir įsigyti dar neatrastų pupelių, vis dažniau žmonės investuoja į prabangius kavos aparatus, kad patys galėtų namuose išsivirti savo mėgstamą gėrimą ar netgi patys pasisodina įspūdingo grožio medį, pavadinimu – kavamedis.

Kava tapo tokiu savaime suprantamu mūsų kasdienybės atributu, kad dažnai net nesusimąstoma, kaip jis atsiranda mūsų puodelyje. Gal skamba keistai, bet visų mylimas gėrimas auga ant medžių. Tam, kad galėtume parduotuvėje kasdien nusipirkti kavos, daugybė žmonių prisideda savo darbu, tačiau pirmosiomis kavos užuomazgomis galima laikyti ant kavamedžio užsimezgusias uogas.

Kas yra kavamedis ir kaip jis atrodo?

Kavamedis (lot. Coffea) – tropikuose augantis visžalių medžių ir krūmų šeimai priklausantis augalas. Nors žodis „kava“ dažniausiai asocijuojamas su Brazilija ar Kolumbija, iš tiesų kavamedis kilęs iš Etiopijos regiono. Augalas vadinamas medžiu, nors yra panašesnis į krūmą. Tikriausiai daug kas yra girdėję legendą apie piemenį iš Etiopijos, kuris atsitiktinumo dėka „atrado“ kavą. Piemuo Kaldi, ganydamas ožkas pastebėjo, kad jos elgiasi keistai, kai sukramto tam tikro augalo lapus ir vaisius – ožkos šokinėja aplink, pasidaro neramios ir nenustygsta vietoje. Vėliau piemuo pats pabandė sukramtyti augalo lapus ir pajuto didžiulį energijos antplūdį – taip apie ypatingas kavamedžio savybes sužinojo žmonės.

Portalo „Perfect Daily Grind“ straipsnyje rašoma, kad, pirmiausia, žodžių junginys „kavos pupelės“ yra neteisingas. Kavos pupelės yra sėklos, randamos į vyšnią panašiame augalo vaisiaus viduje. Kavamedis gali užaugti net iki 9 metrų aukščio, tačiau kavos ūkiuose jis genėjamas, kad būtų paprasčiau nuimti derlių.

Kavamedžio kamienas yra gana plonas, iš jo horizontaliai auga šakos, o iš šakų – svarbiausia augalo dalis – lapai. Kavamedžio lapai pailgi ir apvalūs, auga gausiai, poromis, būtent juose vyksta fotosintezės procesas, kurio dėka užsimezga vaisiai. Kai kavamedžiui būna maždaug 3–4 metai, jis pirmą kartą pradeda žydėti. Jo balti žiedai smulkūs, gležni, skleidžia saldų aromatą.

Praėjus maždaug 6–8 savaitėms po apdulkinimo, vietoje, kur buvo žiedai, užsimezga maži, į vyšnias panašūs vaisiai. Iš pradžių jie būna žali, o paskui, priklausomai nuo rūšies, sunokę tampa raudoni, geltoni, oranžiniai ar net rausvi. Kofeino kiekis vaisiuose atbaido didžiąją dalį kenkėjų. Kiekviename vaisiuje dažniausiai galima rasti po dvi mažas sėklas (pupeles) – vertingiausią kavamedžio dalį. Jos yra kruopščiai apdorojamos, džiovinamos, skrudinamos ir galiausiai paverčiamos mūsų mėgstamu gėrimu.

Jau žinome, kad kavamedžiai kilo iš Etiopijos, bet šiandien jie auga toli gražu ne tik ten. Geriausios sąlygos kavamedžių auginimui dėl savo pastovumo yra ties pusiauju, ši vieta vadinama „kavos diržu“ (angl. coffee belt). Didžiausia kavos ūkių koncentracija yra Azijos, Amerikos ir Afrikos regionuose, o daugiausiai pasaulio kavos užauginama Brazilijoje, Vietname, Kolumbijoje ir Indonezijoje.

Kavamedžių rūšys

Sunku būtų išvardinti visas kavamedžių rūšis, nes jų yra kelios dešimtys, tačiau žinomiausi ir plačiausiai auginami yra arabikos, robustos ir liberikos kavamedžiai. Jų panašumus, skirtumus ir augimo ypatybes plačiau aptaria portalas „Cafe Direct“.

Arabika – daugiau nei 60 proc. pasaulyje pagaminamų pupelių yra būtent šios rūšies, jos laikomos aukščiausios rūšies pupelėmis. Arabikos kavamedžiai auga kalnų aukštumose, kalnuotose vietovėse, šiems medžiams būtinas pastovus šešėlis ir daug lietaus. Šią rūšį lengva prižiūrėti, jie užauga neaukšti (iki 4 metrų), todėl genėjimas paprastas. Kita vertus, jie itin jautrūs aplinkos ir temperatūros pokyčiams. Ideali temperatūra arabikos kavamedžiui – nuo 15 iki 24 °C, o vaisiai vidutiniškai subręsta per 7–9 mėnesius.

Robusta – kavamedis, populiarumu nusileidžiantis tik arabikai. Šie kavamedžiai yra itin atsparūs, gali prisitaikyti prie įvairių aplinkos sąlygų, žemės reljefas jiems nėra svarbus, auga šiek tiek aukštesni nei arabika (iki 10 metrų). Geriausiai auga karštame klimate, ideali temperatūra – nuo 24 iki 30 °C. Vaisiai vidutiniškai subręsta per 11 mėnesių, sėklos šiek tiek mažesnės nei arabikos, tačiau jose yra dvigubai daugiau kofeino. Tai reiškia, kad kava, pagaminta iš robustos, bus intensyvesnio skonio.

Liberika – šie kavamedžiai mažiau paplitę, jų auginimas yra pats sudėtingiausias. Užauga labai aukšti – net iki 20 metrų aukščio. Liberikos kavos pupelės yra didesnės už visas kitas. Be to, jos vienintelės pasaulyje yra netaisyklingos formos. Jų aromatas – unikalus. Pupelės turi dūminį ir vaisinį poskonį, dažnai jos apibūdinamos kaip saldesnės nei arabika.

Kaip nuimamas derlius?

Kavos pramonė šiandieniniame pasaulyje – milžiniška industrija, todėl ir kavos ūkių, kur auginami kavamedžiai, yra daugybė. Tinklapyje „Coffee and Health“ rašoma, kad nors ūkių plotai yra dideli, dėl kalnuoto reljefo, ant kurio didžioji dalis medžių auginami, derliaus nuėmimui neįmanoma naudoti mechaninių kombainų. Būtent todėl prinokusios kavos vyšnios dažniausiai skinamos rankomis. Pagrindinė išimtis yra Brazilija, kur reljefas yra pakankamai plokščias – ten neretai derliaus nuėmimui naudojamasi mechaninėmis priemonėmis.

Kavamedžiai vidutiniškai duoda nuo 2 iki 4 kilogramų vaisių, o patyręs ir įgudęs rinkėjas gali surinkti maždaug 45–90 kilogramų per dieną. Iš tokio kiekio kavos vyšnių išeina 9–18 kilogramų kavos pupelių.

Kava renkama dviem būdais:

Visos vyšnios vienu metu nuimamos nuo šakelės mašina arba rankomis;
Selektyviai – rankomis skinamos ir renkamos tik prinokusios vyšnios. Derliaus metu rinkėjai kavamedžius tikrina maždaug kas 10 dienų, šis metodas yra daug brangesnis ir reikalauja daugiau darbo. Dažniausiai jis naudojamas arabikos pupelėms.

Kavamedis namuose – priežiūra ir patarimai

Daugelis žmonių svajoja patys užsiauginti kavos pupeles ir visą kavos kelią stebėti nuo pat pradžių. Reikia šiek tiek kantrybės, pasiruošimo ir kavą galėsite auginti namuose. Svarbiausiais patarimais dalinasi tinklaraštis „Real Good Coffee“.

Didžioji dalis patyrusių kavos augintojų pataria pirmą kartą kavamedį auginti namuose, o ne lauke. Iš anksto parinkite augalui vietą ir vėliau jos nekeiskite. Idealiausia – pietų, pietvakarių kryptis.
Norėdami pradėti auginti medį, turite susirasti vaisių arba šviežių sėklų, rasti sodinukų gali būti sunku. Sėklas reikia paruošti išmirkant jas šiltame vandenyje.
Dirva turi būti pilna maistingų medžiagų, idealus dirvos pH – 6. Taip pat reikia užtikrinti tinkamą drenažą, vandens perteklius augalui kenksmingas. Pirmi daigai turėtų pasirodyti po 3 mėnesių.
Laistykite kavamedį reguliariai, kad žemė nuolat būtų šiek tiek drėgna.
Reguliarus genėjimas augalui taip pat naudingas.
Pavasarį augalą persodinkite į gilesnį vazoną, šaknims reikia vietos augti.
Procesas nuo sėklų pasėjimo iki vaisių užmezgimo pareikalaus net kelių metų, todėl turėkite kantrybės. Geriausiu atveju jis pradės žydėti maždaug po trijų metų.
Vienas iš būdų paskatinti augalo žydėjimą – apriboti laistymą žiemą, o pavasarį jį vėl laistyti gausiau.

Įdomiausi faktai

Tinklaraštis „The Roasterie“ pateikia kelis įdomius faktus apie kavamedį:

Kavamedžio augimui ir pupelių skoniui įtaką gali daryti daugybė veiksnių – klimatas, dirvožemio tipas, krituliai, sėklų veislė ir t.t.
Vidutinis laikas nuo medžio žydėjimo iki derliaus yra maždaug 9 mėnesiai.
Dažniausiai kavamedžiai gyvena nuo 30 iki 40 metų, bet kai kurie gali pasiekti ir 80 metų.
Šie augalai, teoriškai laikomi krūmu, genėjami maždaug kartą per metus, kad būtų patogiau nuimti derlių. Toks aukštis jiems leidžia išvengti ir tiesioginių saulės spindulių.
Kavos pupelės praranda savo šviežumą beveik iš karto, kai yra paskrudinamos. Didžiausi pupelių priešai – saulės šviesa, drėgmė ir karštis.
Bitės mėgsta kavą lygiai taip pat kaip ir žmonės. Jos minta gėlių nektaru su kofeinu, kurį vartoja žmonės.