Brangiausia kava – iš kurio pasaulio kampelio ji atkeliauja?

Kasdien kavinėse pirkdami puodelį kavos esame įpratę mokėti maždaug kelis eurus (priklausomai nuo kavos pupelių ir jos priedų). Kava, kuri kainuoja šiek tiek daugiau, kelia nusistebėjimą, o kartais net ir pasipiktinimą. Vis dėlto brangiausios kavos pasaulyje titulą turintis gėrimas kainuoja toli gražu ne penkis ir ne dešimt eurų. Be to, rasti ją Lietuvos kavinėse ne taip ir įprasta. Kopi Luwak – kava iš Indonezijos (šiandien gaminama ir Filipinuose bei Vietname), laikoma pačia brangiausia pasaulyje, tačiau gėrimo kaina nėra vienintelis nuostabą keliantis faktorius.

Kaip ji išgaunama?

Kopi Luwak yra kava, kurios išgavimas yra tiesiogiai susijęs su daugeliui nežinomu ir egzotišku gyvūnu – Azijos palmine civeta (dar vadinamu palminiu musangu). „Kopi“ indonezietiškai reiškia „kava“, o „luwak“ – palminio musango pavadinimas. Tinklaraštyje „Coffee Affection“ rašoma, kad šis Balyje augantis gyvūnas šiek tiek panašus į mums įprastesnę katę. Naktimis ši atogrąžų „katė“ klaidžioja po Balio miškus ir valgo prinokusias kavamedžio vyšnias. Musangai turi itin gerą uoslę, todėl valgo tik prinokusias uogas.

Vėliau vykstantys procesai yra esminiai kavos gamyboje – po maždaug 24 valandų, virškinimo metu iš kavamedžio vaisių musangų žarnynas pašalina kavos pupeles. Gyvūnų išmatose randamos pupelės surenkamos, išvalomos, džiovinamos ir skrudinamos – jų apdorojimas vyksta kaip ir įprastos kavos. Galimi įvairūs kavos mišiniai, tai priklauso nuo to, kokias pupeles valgė musangai – arabikos arba robustos. Tokiu keistu ir daug kam pasibaisėjimą keliančiu būdu mūsų rinkoje atsiranda brangiausia pasaulio kava, o vėliau ji eksportuojama į daugelį šalių.

Gali kilti klausimas – ar tokį gėrimą žmogui tikrai saugu gerti? Atsakymas vienareikšmis – taip. Kavos pupelės viso proceso metu yra itin kruopščiai išvalomos, o vėliau skrudinamos aukštoje temperatūroje, todėl visos žmogaus organizmui kenksmingos medžiagos yra sunaikinamos. Puodelis brangiausios kavos kainuoja maždaug nuo 50 iki 80 eurų, o kilogramo kaina gali siekti ir iki 600 eurų. Per metus šios kavos pagaminama maždaug 500 – 700 kilogramų.

Šiek tiek istorijos

Šio neįprasto gėrimo istorija prasideda dar 18 amžiuje. Tinklaraštyje „The Exotic Bean“ rašoma, kad tuo metu, kai Sumatros ir Javos salos Indonezijoje priklausė Nyderlandų kolonijinei imperijai, arabikos kava nešė itin daug pelno. Olandų plantacijų savininkai neleisdavo savo darbuotojams naudotis kavos derliumi, tačiau dirbdami vietiniai greitai pastebėjo, kad palminiai musangai valgo kavamedžių vaisius, o jų išmatose pupelės lieka nepakitusios. Jie pabandė pupeles išvalyti, paskrudinti ir iš jų išsivirti kavą. Vėliau ir plantacijų savininkai suprato, kad taip gaunama kava yra daug kokybiškesnė ir žymiai turtingesnio skonio.

Kitame tinklaraštyje „Gayo Kopi“ teigiama, kad nuo to laiko kavos populiarumas visame regione vis labiau kilo, o 20 amžiuje galutinai įgijo prabangos prekės statusą. Dėl mažos pasiūlos ir sunkiai nuspėjamo gamybinio proceso jos kaina ir paklausa vis augo. Žinoma, su augančia kaina didėjo ir norinčių pasipelnyti sukčių skaičius, kurie brangiai ėmė pardavinėti visai ne Kopi Luwak, o paprastą kavą. Šiandien pasaulyje šis prabangus gėrimas imtas vertinti gana prieštaringai.

Kopi Luwak vs. Kitos kavos

Skonis – vis dėlto Kopi Luwak kaina tapo tokia aukšta ne tik dėl jos gamybos būdo, bet ir dėl ypatingo skonio. Niekada jos neragavusiems gali būti sunku įsivaizduoti, kuo šio gėrimo skonis toks išskirtinis. Portale „Kaya Kopi“ rašoma, kad pagrindinis kavos skirtumas nuo kitų – ji yra visiškai nekarti ir itin subtilaus aromato. Kartumas išnyksta dėl gyvūnų virškinimo trakte esančių fermentų. Švelnus Kopi Luwak skonio profilis pasižymi žemišku, riešutiniu atspalviu ir saldžiai šokoladinėmis natomis, žemu rūgštingumu.

Sudėtis – nuo kitų kavų šiek tiek skiriasi ir Kopi Luwak sudėtis. Tiek kofeino, tiek maistinių medžiagų aspektais.

Kofeinas:

Procentas robusta luwak kavoje – 1,77 proc. / arabika luwak kavoje – 1,74 proc.
Įprastoje robustoje – 1,91 proc. / įprastoje arabikoje – 1,85 proc.

Baltymai:

Procentas robusta luwak kavoje – 16,23 proc. / arabika luwak kavoje – 14,84 proc.
Įprastoje robustoje – 18,34 proc. / įprastoje arabikoje – 16,72 proc.

Riebalai:

Procentas robusta luwak kavoje – 18,45 proc. / arabika luwak kavoje – 19,76 proc.
Įprastoje robustoje – 16,41 proc. / įprastoje arabikoje – 17,37 proc.

Taigi, kofeino ir baltymų kiekis brangiausioje pasaulio kavoje yra šiek tiek mažesnis nei kitose, o riebalų procentas – truputį aukštesnis.

Kontraversiškas kavos vertinimas

Nepaisant puikaus skonio ir ypatingo aromato, šios kavos gamybos būdai vertinami ypač prieštaringai dėl kenksmingo poveikio gyvūnams ir jų išnaudojimo. Didžiausia problema yra ta, kad dėl didžiulio populiarumo ir paklausos visame pasaulyje, Kopi Luwak retai kada būna gaunama natūraliu būdu – specialiai ieškoti suvirškintų pupelių kainuoja per daug laiko, žmogiškųjų išteklių ir finansinių resursų. Tinklaraštyje „Coffee Affection“ rašoma, kad dažniausiai palminiai musangai yra gaudomi laukinėje gamtoje ir laikomi narveliuose, uždarose kavos plantacijose tik dėl vieno tikslo – kavamedžio uogų rinkimo.

Dažnai gyvūnų laikymo sąlygos tokiose fermose neatitinka paprasčiausių higienos, mobilumo ir gyvenamosios vietos reikalavimų. Šios atogrąžų „katės“ – naktiniai gyvūnai, jie bijo žmonių, yra drovūs, o didelė dalis plantacijų savininkų kaip pramogą leidžia juos apžiūrinėti ir glostyti turistams. Taip pat, norint pasiekti kuo didesnį gamybos efektyvumą ir našumą, musangai būna maitinami kavamedžio uogomis per prievartą. Beje, jų maisto racionas natūralioje gamtoje yra itin platus – tai ne tik kavamedžio uogos, bet ir vabzdžiai, smulkūs žinduoliai, įvairūs vaisiai. Apribojant jų mitybą tik kava, rizikuojama rimtai pakenkti jų sveikatai – sutrinka virškinimo sistema, ima šertis kailis ir pan. Deja, bet palminių musangų populiacija dėl šios kavos verslo šakos kiekvienais metais vis mažėja.

Ar įmanoma Kopi Luwak gaminti neišnaudojant gyvūnų?

Portale „Eleven Coffees“ rašoma, kad mokslininkų komanda iš Floridos rado būdą, kaip imituoti musangų virškinimo procesą ir sukurti Kopi Luwak stiliaus kavą nekankinant gyvūnų. Šiai veiklai jiems buvo išduotas patentas. Fermentacijos proceso technologija buvo pradėta vystyti Brukline (JAV) įsikūrusiame startuolyje. Teigiama, kad pavyko ne tik atkartoti kavos skonį, bet ir pagerinti jos maistinę vertę.

Egzistuoja ir daugiau bandymų pakeisti gyvūnus gamybos procese – to ėmėsi kelios Vietnamo įmonės, kurios taip pat gamina kavą atkartodamos musangų virškinimo trakte veikiančius fermentus. Tokios iniciatyvos labiausiai sveikintinos pirmiausia dėl gyvūnų išnaudojimo mažinimo, tačiau kartu jos taip pat sukuria galimybę šią kavą padaryti prieinamą ir įperkamą daug didesnei daliai pasaulio žmonių. Tokie kavos gamybos būdai reikalauja daug mažiau laiko ir finansinių resursų, todėl natūralu, kad mažėja ir gėrimo kaina.

Mėgautis ypatingais skoniais etiškomis sąlygomis

Ne veltui šiandien mokslas į priekį žengia vis sparčiau – naujausių technologijų dėka įmanoma sužinoti, koks visgi yra brangiausios pasaulio kavos skonis ir neprisidedant prie kvestionuotinų jos gamybos metodų. Sunku įsivaizduoti, kaip 18 amžiuje kavos plantacijų darbininkai sugalvojo užplikyti palminių musangų išmatose rastas kavos pupeles, tačiau jų atradimas visiems laikams įsirašė į kavos istoriją, kurią šiais laikais galima kurti etiškomis ir aplinkai draugiškomis priemonėmis.